Žaliasis koridorius: kaip stambiam investiciniam projektui gauti 0 % pelno mokestį

Žaliasis koridorius yra vienas stipriausių Lietuvos investicinių instrumentų, apie kurį verslas žino mažiausiai: tai ne dotacija, o teisinis režimas, suteikiantis stambiam projektui 0 % pelno mokesčio iki 20 metų, pagreitintas leidimų procedūras ir valstybei svarbaus projekto statusą. Instrumentas veikia nuo 2021 m., o stambaus projekto investicijų sutartis galima sudaryti iki 2035 m. gruodžio 31 d. Šiame gide — kokius kriterijus reikia atitikti, kaip skaičiuojama mokestinė lengvata, kaip vyksta procesas ir kur dažniausiai suklystama.

Kas tai yra ir ką realiai duoda

Žaliasis koridorius — 2021 m. įsigaliojęs septynių įstatymų paketas (Investicijų, Pelno mokesčio, Teritorijų planavimo, Žemės, Užimtumo, PAV ir Užsieniečių teisinės padėties). Investuotojas, pasirašęs stambaus projekto investicijų sutartį su Vyriausybe, gauna paskatų paketą:

Praktikoje didžiausią vertę dažnai duoda ne mokestis, o laikas: planavimo, PAV ir leidimų etapai stambioje gamykloje lengvai užima 1,5–2 metus, o žaliasis koridorius juos suspaudžia keliais mėnesiais. Investicijos grąžos modelyje tai matoma kaip anksčiau prasidedantis pinigų srautas.

Ar jūsų projektas kvalifikuojasi? Keturi filtrai

1. Sektorius. Investuojama į apdirbamąją gamybą arba į duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) veiklą. Kiti sektoriai — prekyba, logistika, statyba, energetika savaime — į stambaus projekto apibrėžimą nepatenka.

2. Investicijų suma. Ne mažiau kaip 20 mln. € privačių kapitalo investicijų, o investuojant Vilniaus miesto savivaldybėje — 30 mln. €. Suma turi būti pasiekta per penkerius metus.

3. Darbo vietos. Galimi du keliai:

• Kiekybinis: vidutinis projektui įgyvendinti reikalingų darbuotojų skaičius mokestiniais metais — ne mažiau kaip 150 (Vilniuje — 200).
• Kokybinis: sukuriama nuo 20 iki 149 naujų darbo vietų (Vilniuje — nuo 20 iki 199), kai pirmosioms 20 darbo vietų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 1,25 savivaldybės vidutinio, o likusioms — ne mažesnis už savivaldybės vidurkį (šis kelias aktualus aukštesnės pridėtinės vertės gamybai).

4. Tvarumas laike. Darbo vietas reikia išlaikyti ne trumpiau kaip penkerius metus, o investicijų sumą — palaikyti visą lengvatos laikotarpį.

Jei projektas mažesnis, žaliasis koridorius netinka, bet tai nereiškia, kad paskatų nėra — žr. skyrių apie alternatyvas.

Kaip realiai veikia 0 % pelno mokestis

Lengvata nustatyta Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnyje ir turi savo mechaniką, kurią verta suprasti prieš pasirašant sutartį:

• Skaičiavimo pradžia — 20 mokestinių laikotarpių skaičiuojami nuo to laikotarpio, kurį buvo pasiekta reikalaujama investicijų suma, o ne nuo sutarties pasirašymo. Vadinasi, kuo greičiau investuojama, tuo daugiau lengvatos metų tenka veikiančiai gamyklai.
• Pajamų struktūros sąlyga — ne mažiau kaip 75 % mokestinio laikotarpio pajamų turi sudaryti pajamos iš apdirbamosios gamybos arba iš duomenų apdorojimo ir prieglobos veiklos. Įmonei, turinčiai stiprų prekybos ar paslaugų segmentą, tai gali reikšti struktūros pertvarką.
• Lengvata gali būti stabdoma — jei investicijų suma nebesiekia ribos arba nebetenkinami kiti reikalavimai, lengvata netaikoma; ją galima atnaujinti, kai sąlygos vėl tenkinamos.
• Nesikaupia su kitomis pelno mokesčio lengvatomis — tam pačiam stambiam projektui negalima kartu naudotis kitomis Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio lengvatomis (pvz., laisvosios ekonominės zonos režimu).
• Sutarties terminas — lengvata taikoma pagal iki 2035 m. gruodžio 31 d. sudarytą stambaus projekto investicijų sutartį.

Atskira, griežtesnė lengvatos versija galioja itin didelėms investicijoms — nuo 100 mln. € ir 200 darbuotojų; jai reikalingas ir Europos Komisijos pritarimas.

Procesas žingsnis po žingsnio

1. Parengiamasis etapas (2–4 mėn.). Investicijų planas, sklypo ar pastato pasirinkimas, pokalbiai su savivaldybe dėl infrastruktūros, preliminarus darbo vietų ir atlyginimų modelis. Šiame etape paaiškėja, kuriuo darbo vietų keliu einama.
2. Paraiška Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Teikiama pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą formą (2021 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 4-444), procedūra nustatyta Investicijų įstatymo 15⁶ straipsnyje ir Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarime Nr. 313. Formos lietuvių ir anglų kalbomis skelbiamos EIMIN žaliojo koridoriaus puslapyje.
3. Vertinimas. Pirminis paraiškos vertinimas trunka apie 20 darbo dienų. Vertinamas projekto atitikimas stambaus projekto kriterijams, investuotojo pajėgumas ir projekto realumas.
4. Derybos ir sutartis. Sudaroma stambaus projekto investicijų sutartis su Vyriausybe. Joje fiksuojami įsipareigojimai: investicijų suma ir terminas, darbo vietų skaičius, jų išlaikymas ne trumpiau kaip 5 metus, ataskaitų teikimas.
5. Įrašymas į stambių projektų sąrašą. Nuo šio momento veikia paskatų paketas — valstybei svarbaus projekto statusas, pagreitintos procedūros, žemės nuoma be aukciono.
6. Įgyvendinimas su koordinatoriumi. Stambių projektų koordinatorius padeda rengti ir vykdyti sutartį bei derina institucijų veiksmus; esminius tarpinstitucinius nesutarimus sprendžia ministrų ir viceministrų lygmens Stambių projektų konsultacinis komitetas.
7. Priežiūra. Vyriausybės įgaliota institucija stebi sutarties sąlygų laikymąsi, gali prašyti dokumentų ir apžiūrėti projekto vietą. Esminis pažeidimas leidžia sutartį nutraukti vienašališkai.

Kaip atrodo tipinis projektas

2026 m. pirmąjį pusmetį stambaus projekto statusas suteiktas penkiems lietuviško kapitalo projektams, kurių bendra vertė — apie 700 mln. € (510 mln. € į ilgalaikį turtą ir 190 mln. € darbo užmokesčio fondui, 1 595 naujos darbo vietos). Tarp jų — „Vli Timber“ automatizuota malkų gamykla, „FT Board“ medžio drožlių plokščių kompleksas Marijampolės r. ir „Vilniaus paukštyno“ biomasės perdirbimo linija Kaišiadoryse. Daugiau kaip 300 mln. € (43 %) investicijų vertės teko regionams.

Tai svarbi žinia Lietuvos gamybos įmonėms: žaliasis koridorius nėra vien užsienio investuotojų instrumentas — vietos kapitalo plėtros projektai jį naudoja sėkmingai.

Kada žaliasis koridorius netinka ir kokios alternatyvos

• Projektas mažesnis nei 20 mln. € — realesnės kryptys yra ES struktūrinių fondų ir Modernizavimo fondo kvietimai gamybos modernizavimui bei dekarbonizacijai (žr. dekarbonizacijos finansavimo gidą) arba lengvatinės paskolos ir garantijos.
• Veikla ne apdirbamojoje gamyboje ar duomenų centruose — alternatyva yra laisvosios ekonominės zonos režimas (jo sąlygos skiriasi ir netaikomos kartu su stambaus projekto lengvata).
• Investicija į technologinį atnaujinimą be didelio darbo vietų prieaugio — tinkamesnė investicinio projekto lengvata, mažinanti apmokestinamąjį pelną.
• Projekto branduolys — produkto kūrimas — MTEP išlaidų trigubas atskaitymas ir MTEP kvietimai duoda daugiau nei mokestinis režimas gamybai.

Svarbu: 0 % pelno mokesčio režimas yra valstybės pagalba, todėl derinimą su negrąžintina ES parama tam pačiam projektui reikia vertinti individualiai — dubliuoti tų pačių išlaidų paramos negalima.

Penkios klaidos, kurios brangiai kainuoja

• Paraiška teikiama per vėlai. Jei sklypas jau įsigytas, planavimas pradėtas, o statybos leidimas gautas įprasta tvarka, didžioji dalis žaliojo koridoriaus vertės — laiko sutaupymas — jau prarasta.
• Neįvertinta 75 % pajamų sąlyga. Įmonės, kurios šalia gamybos turi stambų prekybos segmentą, gali netekti lengvatos tais metais, kai gamybos dalis nukrenta žemiau ribos.
• Darbo vietų modelis „ant popieriaus“. Įsipareigojimas 150 darbo vietų automatizuotoje gamykloje dažnai nerealus — kokybinis kelias (20–149 vietos su didesniu atlyginimu) būna tinkamesnis, bet apie jį sužinoma per vėlai.
• Neįtrauktas savivaldybės vaidmuo. Infrastruktūra, keliai, elektros galios ir bendrojo plano sprendiniai lemia grafiką ne mažiau nei ministerijos sprendimas.
• Nesuderintos paramos priemonės. Mokestinė lengvata ir negrąžintina parama planuojamos atskirai, o valstybės pagalbos ribos paaiškėja jau pasirašius sutartis.

Dažniausi klausimai

Ar žaliasis koridorius yra parama pinigais?

Ne. Tai teisinis režimas: mokestinė lengvata (0 % pelno mokesčio iki 20 metų), pagreitintos administracinės procedūros ir valstybei svarbaus projekto statusas. Pinigai iš biudžeto nemokami, todėl instrumentas nekonkuruoja su ES paramos kvietimais, bet gali būti su jais derinamas laikantis valstybės pagalbos taisyklių.

Ar gali pasinaudoti Lietuvos kapitalo įmonė?

Taip. Kriterijai nesiejami su investuotojo kilme — 2026 m. pirmąjį pusmetį visi penki naują statusą gavę projektai buvo lietuviško kapitalo. Praktikoje tai plėtros projektai: nauja gamykla, naujas gamybos kompleksas ar didelė technologinė linija.

Nuo kada skaičiuojami 20 lengvatos metų?

Nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pasiekiama reikalaujama investicijų suma (20 mln. €, Vilniuje — 30 mln. €), o ne nuo sutarties pasirašymo. Dėl to investicijų grafikas tiesiogiai veikia lengvatos vertę.

Kiek trunka visas procesas iki sutarties?

Pirminis paraiškos vertinimas ministerijoje trunka apie 20 darbo dienų, tačiau realų grafiką lemia pasiruošimas: investicijų planas, sklypo klausimai ir suderintas darbo vietų modelis. Praktikoje nuo sprendimo iki pasirašytos sutarties verta numatyti kelis mėnesius.

Kas atsitinka, jei įsipareigojimai neįvykdomi?

Investicijų ar darbo vietų įsipareigojimų nesilaikymas laikomas esminiu sutarties pažeidimu — Vyriausybės įgaliota institucija gali sutartį nutraukti vienašališkai, o mokestinė lengvata nebetaikoma nuo to laikotarpio, kurį nustojama tenkinti sąlygas.

Planuojate 20 mln. € ar didesnę investiciją Lietuvoje? „ProBaltic Consulting“ nuo 2007 m. parengė projektų už daugiau kaip 250 mln. € ir padėjo klientams pritraukti per 90 mln. € negrąžintinos paramos. Įvertinsime, ar projektas atitinka stambaus projekto kriterijus, kuris darbo vietų kelias naudingesnis ir kaip mokestinę lengvatą suderinti su kitomis priemonėmis. Susisiekite dėl tinkamumo vertinimo. Kainodara: fiksuotas rengimo mokestis ir sėkmės mokestis nuo skirtos paramos.