Dekarbonizacijos finansavimas — tai negrąžintinos ES ir nacionalinės paramos priemonės, dengiančios reikšmingą dalį įmonių investicijų į CO₂ ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimą: energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančius energijos išteklius, iškastinio kuro keitimą ir taršos mažinimo technologijas. Šiame gide — kiek lėšų numatyta, per kokias priemones jos pasiekia verslą ir kokie kvietimai atviri dabar.

Kiek pinigų skirta žaliajai pertvarkai?

Pagal atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP), visoms priemonėms iki 2030 m. įgyvendinti Lietuvoje reikės apie 31 mlrd. € viešų ir privačių investicijų — iš jų per 10 mlrd. € jau suplanuotų viešųjų lėšų, kurios turėtų pritraukti dar apie 7 mlrd. € privataus kapitalo. Daugiausia investicijų numatyta atsinaujinančiai energetikai, transportui ir pramonei.

Prie to prisideda ES Modernizavimo fondas — Lietuvai žaliosioms investicijoms iš jo numatyta apie 459 mln. €, o vien priemonei „Pramonės dekarbonizacija” paskutiniame kvietime buvo skirta 42 mln. € (iki 10 mln. € vienam pareiškėjui). Praktinė išvada verslui: lėšų yra daugiau nei kada nors — konkurencija vyksta ne dėl pinigų buvimo, o dėl gebėjimo laiku parengti konkurencingą paraišką. Dekarbonizacijos finansavimas skirstomas per kelias lygiagrečias sistemas, todėl tai pačiai investicijai dažnai galima rasti daugiau nei vieną priemonę — svarbu pasirinkti tą, kurios intensyvumas ir sąlygos palankiausios.

Pagrindinės dekarbonizacijos finansavimo priemonės

Aktualūs kvietimai (atnaujinta 2026-07-11)

Laukiami kvietimai: naujas Modernizavimo fondo „Pramonės dekarbonizacijos” etapas (ankstesnio biudžetas — 42 mln. €) ir „Žaliojo eksperimento” tipo MTEP priemonės tvarioms technologijoms. Visą kasdien atnaujinamą sąrašą rasite kvietimų lentelėje.

Kaip laimėti dekarbonizacijos finansavimą: 3 patarimai iš praktikos

Trys dalykai, kuriuos matome 230+ finansuotų projektų patirtyje: pradėkite nuo energijos audito (be jo dauguma efektyvumo priemonių neprieinamos, o auditas užtrunka), ruoškitės iki kvietimo paskelbimo (laimi tie, kurių projektas parengtas anksčiau nei atsidaro langas), ir skaičiuokite ŠESD poveikį teisingai — CO₂ mažinimo rodikliai dažnai lemia prioritetinius balus. Verta žinoti ir tai, kad dekarbonizacijos finansavimo priemonės tarpusavyje derinamos: subsidiją galima papildyti lengvatine ILTE paskola, o ES ATLPS dalyviai turi atskirus, mažiau konkurencingus kvietimus. Teisingas priemonių derinys neretai padidina bendrą paramos intensyvumą 10–20 procentinių punktų.

Dažniausi klausimai

Ar dekarbonizacijos projektams gali gauti paramą ir didelės įmonės?

Taip. Dalis priemonių (pvz., Modernizavimo fondo „Pramonės dekarbonizacija”, ES ATLPS dalyvių priemonės) skirtos būtent didelėms pramonės įmonėms, kitos — MVĮ. Tinkamumą lemia konkretaus kvietimo sąlygos.

Kokia parama dažniausiai dengia dekarbonizacijos investicijas?

Negrąžintinos subsidijos paprastai dengia 30–75 % tinkamų išlaidų, priklausomai nuo priemonės, įmonės dydžio ir regiono. Trūkstamą dalį galima derinti su lengvatinėmis ILTE paskolomis.

Nuo ko pradėti?

Nuo energijos vartojimo audito — daugumoje energijos efektyvumo priemonių jis privalomas, o jo išvados tampa paraiškos pagrindu. Antras žingsnis — tinkamumo įvertinimas.


Planuojate dekarbonizacijos investiciją? „ProBaltic Consulting” nuo 2007 m. parengė projektų už daugiau kaip 250 mln. € ir padėjo klientams pritraukti per 90 mln. € negrąžintinos paramos — daugiausia būtent energetikos ir dekarbonizacijos srityse. Susisiekite dėl tinkamumo vertinimo.

Ieškote finansavimo savo projektui? Peržiūrėkite aktualius ES paramos kvietimus verslui — kasdien atnaujinamą visų aktyvių kvietimų lentelę su terminais, sumomis, FSA nuorodomis ir tinkamumo testais.