Darbo ir socialinių tyrimų instituto užsakymu (pagal VšĮ „Vilniaus verslo konsultacinis centras“ tyrimo paslaugų pirkimo sutartį, ESF finansuojamas projektas) „ProBaltic Consulting“ ekspertas 2007–2008 m. parengė aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikio ir dinamikos Europos Sąjungos darbo rinkoje analizę — vieną pirmųjų studijų Lietuvoje, nuosekliai pritaikiusią tarptautinę žmogiškųjų mokslo ir technologijų išteklių (ŽMTI, angl. HRST) metodologiją. Praėjus beveik dviem dešimtmečiams turime retą progą: palyginti, ką studija užfiksavo 2008 m. — ir kaip Lietuvos darbo rinka atrodo 2026 m.
| Klientas | Darbo ir socialinių tyrimų institutas (per VšĮ „Vilniaus verslo konsultacinis centras“ sutartį Nr. 4(ESF)/05) |
|---|---|
| Sritis | Studijos ir tyrimai — darbo rinkos analizė, žmogiškieji ištekliai |
| Finansavimas | Europos socialinis fondas |
| Metai | 2007–2008 · patikra 2026 m. Eurostat duomenimis |
| Metodai | Eurostat / OECD HRST (ŽMTI) metodologija; NACE technologinio imlumo klasifikacija; KIS sektorių tipologija; ISCED’97 ir ISCO-88 karkasai; ES-25/ES-27 ir Lietuvos lyginamoji statistinė analizė 1998–2006 m. |
| Rezultatas | Tyrimo ataskaita su išvadomis apie ES tendencijų įtaką Lietuvos darbo rinkai ir specialistų rengimo poreikiui |
Iššūkis: kiek ir kokių specialistų reikės?
Lietuvai integruojantis į ES darbo rinką reikėjo faktinio pagrindo švietimo ir žmogiškųjų išteklių politikai: kaip keičiasi aukščiausios kvalifikacijos specialistų paklausa ES, kurie sektoriai kuria daugiausiai žinioms imlių darbo vietų ir ką tai reiškia Lietuvoje rengiamų specialistų poreikiui. Tam reikėjo tarptautiškai palyginamos metodikos — ne nuomonių, o Eurostat ir OECD standartais pagrįstų matavimų.
Metodika: tarptautinis HRST karkasas
Studijos ašis — žmogiškųjų mokslo ir technologijų išteklių (ŽMTI) karkasas, asmenis priskiriantis pagal du kriterijus: įgytą trečiosios pakopos išsilavinimą mokslo ir technologijų srityje (ISCED 5–6) ir faktinę profesiją mokslo ir technologijų srityje (ISCO 2–3). Abu kriterijus atitinkantys asmenys sudaro ŽMTI branduolį — tyrėjus ir inžinierius:
Sektorinė aprėptis apibrėžta pagal Eurostat / OECD technologinio imlumo klasifikaciją: aukštųjų ir vidutinio/aukšto technologinio imlumo pramonė ir aukštųjų technologijų žinioms imlios paslaugos. Dinamika analizuota 1998–2006 m., lyginant ES-25/ES-27 ir Lietuvą.
Ką studija užfiksavo 2008 m.
- ES-25 mokslo ir technologijų srityje dirbo daugiau kaip 51 mln. asmenų — beveik 30 % visų 25–64 m. dirbančiųjų; 80 % šių darbo vietų — paslaugų sektoriuje;
- Lietuvos ŽMTI kapitalas siekė 523 tūkst. asmenų, tačiau apie 194 tūkst. jų dirbo ne mokslo ir technologijų srityje;
- Struktūrinis paradoksas: technologijų absolventų Lietuva rengė 127 % ES-25 vidurkio, tačiau aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonėje dirbo tik 2,5 % užimtųjų (ES-25 — apie 7 %);
- Našumo atotrūkis buvo dramatiškas: ES aukštųjų technologijų pramonėje vienas darbuotojas sukurdavo vidutiniškai 63 tūkst. €, Lietuvoje — 9 tūkst. € pridėtinės vertės per metus.
2008 → 2026: kas pasitvirtino ir kas pasikeitė
| Rodiklis | 2008 m. studijoje | 2024–2026 m. (Eurostat) | Vertinimas |
|---|---|---|---|
| Aukštųjų technologijų pramonė | 2,5 % užimtųjų (ES-25 ~7 %) — mažas žinioms imlios pramonės sluoksnis. | 2,6 % užimtųjų (ES-27 — 5,9 %). Struktūra beveik nepakito, nors ES vidurkis irgi mažėjo. | Atotrūkis išliko — studijos įvardyta struktūrinė problema aktuali iki šiol. |
| Žinioms imlios paslaugos (KIS) | Aukštųjų technologijų KIS — 1,5 % užimtųjų, gerokai žemiau ES; 80 % ES mokslo ir technologijų darbo vietų — paslaugose. | Visos KIS — 40,0 % užimtųjų (ES-27 — 41,4 %); ICT specialistai — daugiau kaip 5 % užimtųjų, tarp ES lyderių. | Susilygino. Žinių ekonomika Lietuvoje išaugo būtent per paslaugas — kaip ir rodė studijos užfiksuota ES tendencija. |
| Darbo našumas | Aukštųjų technologijų pramonėje: 9 tūkst. € vs 63 tūkst. € ES (nominalu) — skirtumas apie 7 kartus. | Bendras našumas vienam užimtajam — 81,9 % ES-27 vidurkio (PPS, 2024). | Sparti konvergencija — atotrūkis, 2008 m. atrodęs neįveikiamas, iš esmės sumažėjo. |
| ŽMTI kapitalas | 523 tūkst.; daug absolventų (127 % ES vidurkio), bet didelė dalis dirbo ne mokslo ir technologijų srityje. | ŽMTI branduolys — 29,9 % darbo jėgos (ES — 25,1 %); 53,7 % dirbančiųjų turi aukštąjį išsilavinimą — 3 vieta ES. | Viršija ES vidurkį — žmogiškojo kapitalo pasiūla, kurią fiksavo studija, tapo Lietuvos konkurenciniu pranašumu. |
Ko tai moko
Studijos diagnozė pasitvirtino abiem kryptimis. Pasitvirtino problema: aukštųjų technologijų pramonės sluoksnis Lietuvoje per 18 metų taip ir nepadidėjo — 2008 m. įvardytas struktūrinis iššūkis tebėra inovacijų politikos darbotvarkėje. Pasitvirtino ir potencialas: studijos užfiksuotas gausus žmogiškasis kapitalas (127 % absolventų normos) nepražuvo — jis realizavosi per žinioms imlias paslaugas: IT, finansų technologijas, verslo paslaugų centrus, gyvybės mokslus. Būtent paslaugų keliu Lietuva priartėjo prie ES: KIS užimtumas susilygino su ES vidurkiu, o ŽMTI branduolys jį viršijo. Tai geras priminimas, kad kokybiška darbo rinkos diagnostika parodo ne tik problemas, bet ir turtą, kurį šalis gali paversti augimu — net jei kitu keliu, nei tikėtasi.
Reikia darbo rinkos ar sektorinės studijos?
„ProBaltic Consulting“ nuo 2007 m. atlieka studijas ir tyrimus viešajam sektoriui ir verslui pagal tarptautines metodologijas — nuo tyrimo dizaino iki išvadų, kuriomis remiasi sprendimai. Sužinokite apie studijų, vertinimų ir įžvalgų paslaugas arba susisiekite.
Šaltiniai: ProBaltic Consulting tyrimo ataskaita (2007–2008); Eurostat: tsc00011 (užimtumas technologijų sektoriuose, 2024), tesem160 (darbo našumas, 2024), HRST statistika (2024).