Žalieji pirkimai Lietuvoje yra privalomi nuo 2023 m., o jų taisyklės keitėsi kasmet — paskutinį kartą 2026 m. gegužės 11 d. Šiame puslapyje — kas privaloma šiandien, kada pirkimas laikomas žaliuoju ir kur ieškoti pirminių šaltinių.
Kas yra žalieji pirkimai
Žaliasis pirkimas — pirkimas, kurio vykdytojas įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose gyvavimo ciklo etapuose.
Tvarką nustato Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508. Galiojanti suvestinė redakcija — nuo 2026 m. gegužės 11 d. (paskutinis pakeitimas — aplinkos ministro 2026 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. D1-20). Autentiškas tekstas skelbiamas Teisės aktų registre.
Dėmesio. Aplinkos ministerijos svetainėje tebekabo senesnė aprašo santrauka, todėl remtis verta Teisės aktų registro redakcija.
Kam žalieji pirkimai privalomi
Pareigą nustato LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl Žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo” (suvestinė redakcija nuo 2024 m. sausio 27 d.). Jame nustatyti pereinamieji tikslai: ne mažiau kaip 10 % pirkimų 2021 m. antroje pusėje, 50 % 2022 m. ir 100 % kiekvienais metais nuo 2023 m.
Reikalavimai taikomi perkančiosioms organizacijoms (pagal Viešųjų pirkimų įstatymą) ir perkantiesiems subjektams (pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą). Aprašo 2 punkte nurodyta, kad jis privalomas visiems pirkimų vykdytojams, vykdantiems žaliuosius viešuosius pirkimus ar žaliuosius pirkimus.
Jei nesate tikri dėl savo statuso, verta perskaityti Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą „Ar mes esame perkančioji organizacija?” — perkančiąja organizacija galima tapti ir dėl nedidelės veiklos dalies, skirtos viešiesiems interesams tenkinti, kai finansavimas viršija 50 % iš viešųjų lėšų.
Kada pirkimas laikomas žaliuoju
Aprašo 4 punkte nustatyti keturi alternatyvūs pagrindai — pakanka atitikti bent vieną, rengiant technines specifikacijas, kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymų vertinimo kriterijus ar sutarties vykdymo sąlygas:
- 4.1 — minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai. Produktas yra Produktų sąraše ir atitinka visus jam nustatytus minimalius kriterijus. Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad taikyti dalį kriterijų nepakanka.
- 4.2 — I tipo ekologinis ženklas pagal standartą LST EN ISO 14024.
- 4.3 — aplinkos apsaugos vadybos sistema. Produkto nėra sąraše, bet perkamai paslaugai ar darbui tiekėjas taiko LST EN ISO 14001, EMAS ar lygiaverčius reikalavimus.
- 4.4 — kai produkto sąraše nėra. Tinka, jei produktas patenka į aplinkosauginių prekių ir paslaugų sąrašą pagal Komisijos reglamentą (ES) 2015/2174 (4.4.1), yra inovacija (4.4.2), yra nematerialaus pobūdžio paslauga (4.4.3) arba pirkimo vykdytojas savarankiškai nustato aplinkos apsaugos kriterijus pagal bent vieną aplinkosaugos principą (4.4.4) — išteklių naudojimo mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą, pavojingų cheminių medžiagų mažinimą ir kt.
50 procentų taisyklė galioja ne visada
Aprašo 7 punkte nustatyta, kad kai 4.2, 4.3 ar 4.4.4 papunkčių reikalavimai taikomi ne visam pirkimo objektui, o daliai, kurios vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų visos pirkimo vertės, pirkimas vis tiek priskiriamas prie žaliųjų.
Tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. ši lengvata nebetaikoma 4.1 ir 4.4.1–4.4.3 papunkčiams — jais remiantis aplinkosaugos reikalavimai turi apimti visą pirkimo objektą.
ISO 14001 ir EMAS: dažniausia klaida
Reikalavimas tiekėjui turėti ISO 14001 ar EMAS sertifikatą yra leistinas, bet perkant prekes jo nepakanka, kad pirkimas taptų žaliuoju. Aprašo 4.3 papunktis taikomas tik paslaugoms ir darbams, kurių nėra produktų sąraše. Viešųjų pirkimų tarnyba tai patvirtino atskirame išaiškinime dėl reikalavimo prekės ar įrangos gamintojui. Aplinkos vadybos sistemos standartas taip pat nėra privalomas nei tiekėjams, nei pirkimų vykdytojams — daugiau VPT klausimų ir atsakymų skiltyje.
Kas pasikeitė nuo 2026 m. gegužės 11 d.
Aplinkos ministro 2026 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. D1-20 aprašas papildytas ir sugriežtintas. Svarbiausi pokyčiai:
- Produktų sąrašas išplėstas iki 21 grupės — įtrauktos padangos ir valymo priemonės bei vidaus patalpų valymo paslaugos.
- Maisto produktai ir maitinimo paslaugos — per kalendorinius metus ne mažiau kaip 30 % perkamo maisto kiekio turi atitikti ekologinės gamybos reikalavimus.
- Planšetės ir mobilieji telefonai — ne mažiau kaip 50 % perkamų įrenginių turi būti ne žemesnės kaip C taisomumo klasės; įtraukti atnaujintų (renovuotų) kompiuterių ir telefonų kriterijai.
- Pastatų ir kelių projektavimas bei statyba — kriterijai išplėsti, atsirado atskiri reikalavimai paprastojo remonto darbams, aplinkosauginėms produktų deklaracijoms (EPD), laminatui ir parketui, kelio dangos medžiagoms.
- Sugriežtinti energinio efektyvumo klasių reikalavimai biuro įrangai, buitinei technikai, monitoriams, apšvietimui ir vandens šildytuvams.
Galiojantis Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašas yra aprašo 1 priedas, patys kriterijai — 2 priedas. Naršyti pagal grupes patogu Aplinkos ministerijos puslapyje, tačiau autentiška versija — Teisės aktų registre.
ES fondų projektai: kada reikalavimas vis dėlto atsiranda
Tai dažniausiai klaidingai suprantama dalis. Privatus paramos gavėjas, nesantis perkančiąja organizacija, žaliųjų pirkimų vykdyti neprivalo vien dėl to, kad projektas finansuojamas ES lėšomis. Tokie pirkimai vykdomi pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių pirkimų tvarką, kurios pagrindas yra Sutarties dėl ES veikimo principai — lygiateisiškumas, nediskriminavimas, skaidrumas, proporcingumas ir kainos atitiktis rinkai.
Pareiga vis dėlto atsiranda trimis atvejais:
- Įmonė pati yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo apibrėžimą.
- Reikalavimas įrašytas į projektų finansavimo sąlygų aprašą (PFSA). Dalyje kvietimų tiesiogiai nurodoma, kad projekto vykdytojas ir partneriai, atlikdami pirkimus, turi taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus pagal nutarimą Nr. 1133 ir aprašą Nr. D1-508.
- Įsipareigojimas prisiimtas projekto sutartimi — dažniausiai per horizontaliuosius principus ir konkrečius aplinkosaugos rodiklius.
Praktinė taisyklė: prieš planuojant pirkimus PFSA tekste ieškokite žodžių „žali”, „aplinkos apsaugos kriterij”, „1133″ ir „D1-508″.
Reikšmingos žalos nedarymo principas nėra tas pats
RŽNP (angl. DNSH) yra projekto ar veiklos lygmens filtras pagal Taksonomijos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį — jis vertina, ar veikla nedaro reikšmingos žalos šešiems aplinkos tikslams. Jis savaime neįpareigoja taikyti aprašo Nr. D1-508 kriterijų. Sąsaja atsiranda tada, kai RŽNP pagrindimas remiasi konkrečiais įsipareigojimais — pavyzdžiui, statybinių atliekų perdirbimo dalimi ar energinio naudingumo klase. Tokie įsipareigojimai vėliau turi būti perkelti į technines specifikacijas ir tampa privalomi net ir neperkančiajai organizacijai.
Neperkančiųjų organizacijų pirkimai supaprastinti nuo 2026 m.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta pareiga skelbti pirkimus esinvesticijos.lt, įvestas vienas pirkimo būdas, o rašytinė sutartis privaloma nuo 20 000 Eur be PVM (anksčiau — nuo 5 000 Eur). Detaliau — esinvesticijos.lt pranešime.
ES lygmens pokyčiai, kuriuos verta žinoti
- Nulinio grynojo poveikio pramonės aktas (ES) 2024/1735, 25 straipsnis. Perkant nulinio grynojo poveikio technologijas privaloma taikyti minimalius aplinkosauginio tvarumo reikalavimus ir atsparumo kriterijų. Pareigos taikomos nuo 2025 m. gruodžio 30 d., o minimalius tvarumo reikalavimus detalizuojantis Komisijos reglamentas (ES) 2026/718 taikomas nuo 2026 m. birželio 30 d. Europos Komisija 2026 m. liepos 22 d. paskelbė taikymo gaires.
- Ekologinio projektavimo reglamentas (ES) 2024/1781 (ESPR). Jis įgalioja Komisiją nustatyti privalomus minimalius žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimus reguliuojamiems produktams, tačiau nė vienas toks įgyvendinimo aktas dar nepriimtas. Pirmasis darbo planas apima geležį ir plieną, tekstilę, padangas, aliuminį, baldus. Santrauka — EUR-Lex.
Oficialūs šaltiniai
- Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašas (Nr. D1-508), suvestinė redakcija — Teisės aktų registras
- LRV nutarimas Nr. 1133 dėl žaliųjų pirkimų tikslų
- Viešųjų pirkimų tarnyba — žaliuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai
- Aplinkos ministerija — produktų ir jiems taikomų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų sąrašas
- klausk.vpt.lt — VPT oficialūs išaiškinimai ir DUK
- VPT viešųjų pirkimų sistemos efektyvumo stebėsenos rodikliai — žaliųjų pirkimų statistika
Dažniausi klausimai
Ar žalieji pirkimai privalomi privačiai įmonei, gaunančiai ES paramą?
Savaime — ne. Žaliųjų pirkimų reikalavimai privalomi perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams. Privatus paramos gavėjas, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimus vykdo pagal projektų finansavimo taisyklių pirkimų tvarką. Tačiau pareiga gali atsirasti per konkretaus kvietimo finansavimo sąlygų aprašą arba projekto sutartį — todėl reikia perskaityti PFSA tekstą, ieškant nuorodų į Vyriausybės nutarimą Nr. 1133 ar aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-508.
Ar užtenka pareikalauti, kad tiekėjas turėtų ISO 14001 sertifikatą?
Ne visais atvejais. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagrindas (aprašo 4.3 papunktis) taikomas tik paslaugoms ir darbams, kurių nėra produktų sąraše. Perkant prekes vien reikalavimo gamintojui ar tiekėjui turėti ISO 14001 ar EMAS nepakanka, kad pirkimas būtų laikomas žaliuoju — tai patvirtinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinime.
Ar aplinkosaugos reikalavimai turi apimti visą pirkimo objektą?
Priklauso nuo pasirinkto pagrindo. Remiantis aprašo 4.1 papunkčiu (minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai) ir 4.4.1–4.4.3 papunkčiais, reikalavimai taikomi visam pirkimo objektui. Taikant 4.2, 4.3 arba 4.4.4 papunkčius, pirkimas laikomas žaliuoju ir tuomet, kai reikalavimai apima dalį, kurios vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų visos pirkimo vertės.
Nesate tikri, ar planuojamas pirkimas atitinka žaliųjų pirkimų reikalavimus? „ProBaltic Consulting” nuo 2007 m. parengė projektų už daugiau kaip 250 mln. € ir padėjo klientams pritraukti per 90 mln. € negrąžintino finansavimo, įskaitant projektų ir pirkimų administravimą. Susisiekite dėl vertinimo arba peržiūrėkite aktualius kvietimus. Kainodara: fiksuotas rengimo mokestis ir sėkmės mokestis nuo skirtos paramos.
Puslapis atnaujintas 2026-08-20 pagal tuo metu galiojusią teisinę bazę. Tai nėra teisinė konsultacija — prieš vykdant pirkimą sąlygas būtina pasitikrinti Teisės aktų registre ir konkretaus kvietimo dokumentuose.