Investment Booster: ES ruošia 30 mlrd. € pramonės dekarbonizacijai — ką tai reiškia Lietuvos įmonėms

Europos Komisija rengia „Investment Booster“ — naują maždaug 30 mlrd. €
finansavimo mechanizmą pramonės dekarbonizacijai. Investment Booster bus pirmasis
naujojo Pramonės dekarbonizacijos banko (Industrial Decarbonisation Bank) etapas.
Jis siūlomas 2026 m. liepos 17 d. paskelbtame ES apyvartinių taršos leidimų prekybos
sistemos (ATLPS, angl. EU ETS) peržiūros pasiūlyme ir pagal dabartinį planą veiktų nuo
2028 m.

Mechanizmas iš esmės skiriasi nuo įprastų subsidijų. Parama mokama ne už nupirktą
įrangą, o už rezultatą — kiekvieną išvengtą ir patikrintą CO₂ toną.
Paraiškos būtų priimamos nuolat, o lėšos skiriamos eilės tvarka. Tai reiškia, kad laimės
ne gražiausiai aprašytas, o labiausiai subrendęs projektas.

Investment Booster trumpai

Kuo Investment Booster skiriasi nuo įprastos ES paramos

Parama už išvengtą toną, ne už išlaidas. Įprastos priemonės (pvz.,
Modernizavimo fondo kvietimai Lietuvoje) kompensuoja dalį investicijų išlaidų. Investment
Booster moka iš anksto nustatytą sumą už kiekvieną nepatekusią į atmosferą CO₂ toną,
kurią patvirtina nepriklausomas tikrintojas. Įmonei tai reiškia papildomą, prognozuojamą
pajamų srautą iki dešimties metų — tai, ką bankai vertina skolindami.

Branda svarbesnė už inovatyvumą. Inovacijų fondas remia pirmąsias
tokio tipo, rizikingas technologijas. Investment Booster, priešingai, skirtas
išbandytoms technologijoms, kurias galima diegti pramoniniu mastu jau
dabar: elektriniams katilams ir šilumos siurbliams, elektrinėms krosnims, vandeniliui,
CO₂ surinkimui.

Laikas lemia viską. Kadangi lėšos skiriamos eilės tvarka, o statybos
privalo prasidėti per 30 mėnesių, laimės įmonės, kurios ateis jau turėdamos techninį
projektą, leidimus, prisijungimo prie tinklo sąlygas ir finansavimo planą.

Kam Investment Booster aktualus Lietuvoje

Pagal pasiūlymą Pramonės dekarbonizacijos bankas remia stacionarius
įrenginius, kuriems taikoma ATLPS. Lietuvoje tai visų pirma:

• trąšų, cemento, naftos perdirbimo, stiklo, keramikos ir popieriaus gamintojai;
• maisto, chemijos ir kitos pramonės įmonės, eksploatuojančios kuro deginimo įrenginius,
  kurių bendra nominali šiluminė galia viršija 20 MW;
• įmonės, planuojančios vandenilio gamybą ar CO₂ surinkimą savo gamybos procesams.

Lietuvai svarbi atskira kvota mažesnių pajamų valstybėms narėms.
Lietuva yra ES Modernizavimo fondo paramos gavėja, todėl tikėtina, kad Lietuvos įrenginiai
pretenduos į rezervuotą dalį ir varžysis ne su visos Europos, o su panašių šalių
projektais. Galutinis šalių sąrašas dar bus nustatytas.

Netiesioginė nauda tiekėjams. Mažesnės įmonės, kurioms ATLPS
netaikoma, Investment Booster paramos tiesiogiai negaus. Tačiau atsiveria rinka
elektrifikacijos įrangos gamintojams, inžinerijos ir EPC rangovams, automatikos ir
energijos valdymo sprendimų kūrėjams. Tokioms įmonėms aktualesnės nacionalinės
priemonės — jas apžvelgiame dekarbonizacijos
finansavimo gide.

Kaip ruoštis jau dabar

Nors Investment Booster dar tik rengiamas, „kas pirmas — tas gauna“ principas reiškia,
kad pasiruošimas turi prasidėti gerokai anksčiau nei bus atvertas pirmasis langas:

1. Išmetimų bazė. Premija skaičiuojama nuo išvengtų išmetimų, todėl
   reikės patikimų, patikrintų bazinių duomenų. ATLPS įrenginiai juos jau turi — verta
   įvertinti, kiek tonų realiai sutaupytų konkretus projektas.
2. Technologijos pasirinkimas ir galimybių studija. Elektrifikacija,
   vandenilis ar CCS — kiekvienam variantui reikia savos techninės ir ekonominės analizės.
3. Elektros tinklo pajėgumai. Elektrifikacijos projektams dažniausiai
   kliūtis yra prisijungimo galia. Užklausą operatoriui verta pateikti jau dabar, nes
   30 mėnesių terminas pradėti statybas yra trumpas.
4. Leidimai. Poveikio aplinkai vertinimas, taršos integruotos prevencijos
   ir kontrolės leidimo keitimas, statybos leidimas — dažnai ilgiausia projekto dalis.
5. Finansinis modelis. Premija už toną, investicinė parama, paskolos ir
   nuosavas indėlis — reikės pasirinkti tinkamą derinį. Ar Investment Booster bus galima
   derinti su kitomis priemonėmis, paaiškės po konsultacijų.
6. Dalyvavimas konsultacijoje. 2026 m. lapkritį Europos Komisija planuoja
   šešių savaičių konsultaciją su pramone dėl tinkamų technologijų, reikalavimų ir premijų
   dydžio. Tai galimybė, kad taisyklės atspindėtų ir Lietuvos pramonės situaciją.

Kas toliau

Investment Booster dar nėra priimtas: ATLPS peržiūros pasiūlymą turi patvirtinti
Europos Parlamentas ir Taryba, o konkrečias sąlygas — premijų dydžius, tinkamų
technologijų sąrašą, išmetimų stebėsenos reikalavimus — Komisija nustatys po lapkričio
konsultacijos. Nuo 2031 m. Pramonės dekarbonizacijos bankas turėtų pereiti prie
konkurencinių aukcionų ir anglies kainų skirtumo sutarčių (CCfD).

Kryptis jau aiški: ES pramonės dekarbonizacijos parama pereina nuo išlaidų
kompensavimo prie apmokėjimo už rezultatą, o pirmieji pinigai atiteks
pasiruošusiems.

ProBaltic Consulting nuo 2007 m. konsultuoja ES paramos klausimais ir
yra padėjusi parengti 220+ finansuotų projektų; pramonės dekarbonizacija — viena
pagrindinių mūsų krypčių. Padedame įvertinti projekto tinkamumą, parengti galimybių studiją
ir finansavimo planą bei pritraukti ES ir nacionalinę paramą. Jei nuspręsite teikti
paraišką, projekto rengimo kainodara — fiksuotas rengimo mokestis ir sėkmės mokestis nuo
skirtos paramos.

Aptarkime jūsų dekarbonizacijos projektą → ·
Visi atviri kvietimai: probaltic.lt/lt/kvietimai

Šaltiniai: Europos Komisijos ATLPS peržiūros
pasiūlymas (2026-07-17) ir jo apžvalgos —
ICAP,
Carbon Management Europe;
Zabala Innovation (2026-10-22).
Tai pasiūlymas — galutinės sąlygos gali skirtis. Laikotarpio ribos
skirtinguose šaltiniuose nurodomos nevienodai (2028–2030 / 2028–2031 m.).