Klausimas „kiek galima gauti ES paramos” viešai atsakomas priemonių lubomis — o jos nutolusios nuo to, ką įmonės gauna iš tikrųjų. Šis puslapis atsako iš kitos pusės: 222 faktiškai finansuotų projektų, kuriems ProBaltic rengė paraiškas nuo 2008 m., ir ką jų pasiskirstymas sako apie realų paramos dydį.
Bendras vaizdas
| Finansuotų projektų | 222 |
| Patvirtintas finansavimas | 91 775 285 € |
| Vieno projekto mediana | 104 129 € |
| Mažiausias projektas | 4 500 € |
| Didžiausias projektas | 15 000 000 € |
Mediana — 104 129 €. Tai skaičius, kurio niekur nerasite priemonių aprašuose: pusė projektų gavo mažiau, pusė daugiau. Vidurkis (415 273 €) yra 4.0 karto didesnis, nes jį tempia kelios stambios investicijos — todėl planuojant verta remtis mediana, ne vidurkiu.
Kaip pasiskirsto paramos dydis
| Paramos dydis | Projektų | Dalis | Suma |
|---|---|---|---|
| iki 25 tūkst. € | 35 | 16 % | 481 684 € |
| 25–100 tūkst. € | 72 | 33 % | 3 753 268 € |
| 100–500 tūkst. € | 81 | 37 % | 16 724 655 € |
| 0,5–2 mln. € | 24 | 11 % | 22 348 127 € |
| virš 2 mln. € | 9 | 4 % | 48 467 551 € |
Praktinė išvada: 48 % projektų yra mažesni nei 100 tūkst. €, o 9 didžiausi projektai surenka 53 % visos sumos. ES parama Lietuvoje daugumai įmonių yra vidutinio dydžio investicijos priemonė, ne vienkartinis stambus finansavimas.
Pagal pareiškėjo tipą
| Pareiškėjas | Projektų | Patvirtinta | Mediana |
|---|---|---|---|
| MVĮ (mažos ir vidutinės įmonės) | 168 | 39 417 848 € | 68 615 € |
| Didelės įmonės | 19 | 24 270 033 € | 158 944 € |
| Savivaldybės ir viešieji subjektai | 19 | 22 553 747 € | 197 330 € |
| NVO | 15 | 4 363 658 € | 184 204 € |
| Universitetai ir mokslinių tyrimų institutai | 1 | 1 170 000 € | 1 170 000 € |
Pagal sritį
| Sritis | Projektų | Patvirtinta | Mediana |
|---|---|---|---|
| Atsinaujinanti energetika ir klimato technologijos | 53 | 39 382 313 € | 201 942 € |
| MTEP, švietimas ir mokymai | 48 | 15 596 745 € | 132 249 € |
| Dirbtinis intelektas ir skaitmeninė transformacija | 34 | 1 719 840 € | 38 844 € |
| Gamyba ir pažangiosios medžiagos | 30 | 12 306 636 € | 87 703 € |
| Eksportas ir tarptautiškumas | 27 | 1 405 497 € | 39 578 € |
| Socialinės paslaugos ir bendruomenės | 8 | 1 000 954 € | 117 059 € |
| Gyvybės mokslai ir sveikatos inovacijos | 6 | 10 464 854 € | 499 329 € |
| Kultūros paveldas | 5 | 1 542 079 € | 236 593 € |
| Žemės ūkis ir kaimo plėtra | 5 | 361 099 € | 88 589 € |
| Viešasis valdymas ir infrastruktūra | 3 | 7 774 822 € | 2 633 115 € |
Medianų skirtumas tarp sričių yra didesnis nei skirtumas tarp įmonių dydžių: energetikos ir gyvybės mokslų projektai iš prigimties kapitalui imlūs, o skaitmenizacijos ir eksporto priemonės sukasi apie kelias dešimtis tūkstančių eurų. Tai reiškia, kad tikėtiną paramos dydį geriau prognozuoja projekto turinys, o ne įmonės dydis.
Pagal finansavimo laikotarpį
- 2007–2013 — 77 projektai
- 2014–2020 — 76 projektai
- 2021–2027 — 26 projektai
- 2004–2006 — 2 projektai
Pakartotinis finansavimas
Iš 103 verslo klientų 30 % turi bent du finansuotus projektus, ir būtent jie surenka 58 % projektų bei 67 % viso patvirtinto finansavimo. ES parama daugumai įmonių nėra vienkartinis įvykis: pirmas projektas dažniausiai yra mažesnis, o didesnės investicijos ateina vėliau, jau turint patirties su ataskaitomis ir pirkimais.
Kaip skaityti šiuos skaičius
- Sumos yra sprendimu patvirtintos maksimalios, ne faktiškai išmokėtos — išmokėta suma gali būti mažesnė, jei dalis išlaidų pripažįstama netinkamomis.
- Tai laimėtų paraiškų imtis, ne visos Lietuvos rinkos pjūvis, ir ne sėkmės rodiklis: nelaimėtos paraiškos į šį registrą nepatenka, todėl iš jo skaičiuoti sėkmės procento negalima.
- Laukas „laikotarpis” užpildytas ne visuose įrašuose, todėl laikotarpių pjūvis rodo struktūrą, o ne tikslų kiekį.
- Duomenys — ProBaltic finansuotų projektų registras, atnaujintas pagal viešus projektų portalus.
Atskirus projektus galite peržiūrėti sėkmės istorijų sąraše, o suvestinę pagal sektorių — puslapyje Mūsų rezultatai.