fbpx

Užsienio investuotojai kviečiami teikti projektus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimui.

Projektų pateikimo terminas – 2024-05-31.

Galimi pareiškėjai

Pareiškėjas yra užsienio investuotojo (juridinio (-ių) ir (ar) fizinio (-ių) asmens (-ų) Lietuvos Respublikoje įsteigtas (įsigytas) privatusis juridinis asmuo, kuriam užsienio investuotojas daro lemiamą įtaką, arba užsienio investuotojas (įmonė), arba užsienio investuotojo (įmonės) įsteigtas filialas Lietuvos Respublikoje ir kuris atitinka vieną iš šių sąlygų:

  • yra MVĮ;
  • yra didelė įmonė, kai ji bendradarbiauja su MVĮ (Maža ar vidutinė įmonė).

Galimi partneriai

  • MVĮ (tarp jų MSI (mokslinių tyrimų institucija) ar didelės įmonės (tarp jų MSI), jei pareiškėjas MVĮ;
  • MVĮ, kai pareiškėjas didelė įmonė.

Finansuojama suma

Projektams įgyvendinti skiriama iki 6 000 000 eurų suma.

  • Maks. finansavimas – 2000 000 eurų.
  • Min. finansavimas – 140 000 eurų.

Finansuojama dalis moksliniams tyrimams

  • Didelėms įmonėms – 50 proc.
  • Vidutinėms – 60 proc.
  • Mažoms – 70 proc.

Finansuojama dalis eksperimentinei plėtrai

  • Didelėms įmonėms – 25 proc.
  • Vidutinėms – 35 proc.
  • Mažoms – 45 proc.

15 proc. padidinama į partnerius įtraukiant MSI ar MVĮ.

Projektams keliami reikalavimai

  • Visos projekto veiklos (ir pareiškėjo, ir partnerio (-ių) įgyvendinamos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Projekto veiklų priskyrimo regionui vertinimas atliekamas vadovaujantis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos fondų reikalavimams, paskelbtomis Europos Sąjungos (toliau – ES) investicijų interneto svetainėje https://esinvesticijos.lt/dokumentai/rekomendacijos-del-projektu-islaidu-atitikties-europos-sajungos-fondu-reikalavimams.
  • Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo projekto sutarties pasirašymo dienos.
  • Pareiškėjas yra užsienio investuotojo (juridinio (-ių) ir (ar) fizinio (-ių) asmens (-ų) Lietuvos Respublikoje įsteigtas (įsigytas) privatusis juridinis asmuo ir kuriam užsienio investuotojas (juridinis (-iai) ir (ar) fizinis (-iai) asmuo (-enys) daro lemiamą įtaką, arba užsienio investuotojas (įmonė), arba užsienio investuotojo (įmonės) įsteigtas filialas Lietuvos Respublikoje. Taip pat vertinama ar pareiškėjas yra MVĮ arba didelė įmonė, bendradarbiaujanti su MVĮ. Užsienio investuotojas – užsienio juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, kurie investavimą Lietuvos Respublikoje reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą.

 Taip pat vertinama, ar pareiškėjo pajamos (įskaitant įmonių grupės) per paskutinius 3 finansinius metus (skaičiuojama bendra pajamų suma) yra ne mažesnės nei prašoma finansavimo suma. Vertinama pagal 1–3 paskutinių metų įmonės (ar įmonių grupės) patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentus arba pagal pareiškėjo pateiktus pasirašytus tarpinius finansinės atskaitomybės dokumentus, kai pareiškėjas įsteigtas tais pačiais metais kaip pateiktas PĮP.

Tinkamos finansuoti projekto lėšomis išlaidos

  1. Projektą vykdančio personalo darbo užmokestis ir išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams, apskaičiuotos teisės aktų, reguliuojančių darbo užmokestį ir darbo santykius, nustatyta tvarka, atlygio projektą vykdantiems fiziniams asmenims pagal paslaugų (civilines), autorines ar kitas sutartis išlaidos. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio už kasmetines atostogas ir (arba) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokos apmokamos taikant kasmetinių atostogų išmokų fiksuotąsias normas, kurios nustatomos atsižvelgiant į konkrečiam darbuotojui priklausantį kasmetinių atostogų dienų skaičių, jam nustatytos darbo savaitės trukmę.
  2. Projektą vykdančio personalo komandiruočių išlaidos, apskaičiuotos komandiruočių išlaidas reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
  3. Išlaidos priemonėms ir įrenginiams, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Jei šios priemonės ir įrenginiai nenaudojami visą projekto trukmę, tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti.
  4. MTEP paslaugų įsigijimo iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, išlaidos, t. y. kai perkama iš išorinių šaltinių už rinkos kainas, pagal šalių sudarytą sandorį, kai nėra jokių susijusių slapto susitarimo elementų.
  5. Išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos. Programinės įrangos licencijų įsigijimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti.
  6. Su kitomis veiklos sąnaudomis, įskaitant sąnaudas medžiagoms, mažaverčiam inventoriui, atsargoms ir panašiems produktams, priskirtiniems trumpalaikiam turtui, tiesiogiai susijusiomis su MTEP veikla, susijusios išlaidos.
  7. Tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios ir veiklai proporcingai (pro rata principu) paskirstytos pridėtinės išlaidos – įrangos (išskyrus įsigytą iš ES fondų ar kitų ES finansinių priemonių lėšų) nuomos išlaidos.
  8. Tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusios ir veiklai proporcingai (pro rata principu) paskirstytos pridėtinės išlaidos – projektui įgyvendinti būtinų pastatų ar patalpų nuomos išlaidos (ne daugiau nei 10 proc. tinkamų finansuoti išlaidų).
  9. Netiesioginės išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą (7 proc nuo tiesioginių išlaidų).

4 ir 5 puntuose nurodytos išlaidos kartu negali sudaryti daugiau nei 50 proc. tinkamų finansuoti skirtų tinkamų finansuoti išlaidų.

Papildomai finansuojamos patentavimo išlaidos – iki 30 000 eurų. Pagalbos intensyvumas sudaro iki 85 proc.

 

Prioritetiniai kriterijai

Kriterijus Kriterijaus vertinimo metodas Didžiausias galimas kriterijaus balas Kriterijaus svorio koeficientas

(jei taikoma)

Didžiausias galimas kriterijaus balas, kai nustatomas svorio koeficientas
Projekto efektyvumas. Siekiant paskatinti įgyvendinti projektus, kuriuose numatytas APV produktų ir (arba) technologijų kūrimas, aukštesnis įvertinimas suteikiamas tiems projektams, kurių įgyvendinimo metu ir 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos gautų įmonės pajamų iš tiesiogiai projekto įgyvendinimo metu sukurtų ir rinkai pateiktų produktų ir (arba) technologijų santykis su tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis yra didesnis. Vertinamos pajamos yra pagrįstos pareiškėjo prognozėmis ir skaičiavimais.

 

Apskaičiuojama pagal formulę X=P/I, kurioje:

P – projekto įgyvendinimo metu ir 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos įmonės gautos pajamos iš tiesiogiai projekto metu sukurtų ir rinkai pateiktų produktų ir (arba) technologijų;

I – tinkamos finansuoti projekto išlaidos;

X – santykis tarp pajamų, gautų iš projekto įgyvendinimo metu ir 3 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos tiesiogiai projekto metu sukurtų ir rinkai pateiktų produktų ir (arba) technologijų ir išlaidų, skirtų projektui finansuoti.

Daugiau balų suteikiama tiems projektams, kurių X yra didesnis.

 

Vertinama pagal PĮP pateiktą informaciją.

 

Šiam kriterijui bus nustatytas didžiausias kriterijaus vertinimo balas.

 Jeigu gaunamas skaičius nėra sveikasis, apvalinama pagal aritmetines taisykles iki sveikojo skaičiaus ir vieno skaičiaus po kablelio.

 5 balai suteikiami pirmiesiems 20 proc. projektų, 4 balai – kitiems 20 proc. projektų ir t. t. 1 balas suteikiamas paskutiniams 20 proc. projektų.

Jeigu pirmieji projektai, kuriuose efektyvumas yra vienodas, sudaro daugiau kaip 20 proc., tuomet visiems jiems suteikiami 5 balai. Tokiu atveju 4 balai suteikiami pirmiesiems 20 proc. likusių projektų, 3 balai – kitiems 20 proc. projektų ir t. t.

Atitinkamai ta pati loginė seka taikoma, jeigu susidaro daugiau negu 20 proc. 4 balais vertinamų projektų, surinkusių vienodą balų skaičių. Tokiu atveju jiems visiems skiriami 4 balai, o likusiems tuo pačiu principu suteikiami žemesni vertinimai.

5 (Y1) 6 (S1) 30
Projekto įgyvendinimo metu sukurtų produktų ir (arba) technologijų reikšmingumo lygis. Siekiant skatinti globaliai reikšmingų produktų ir (arba) technologijų kūrimą būtina įvertinti projekto įgyvendinimo metu sukurtų produktų ir (arba) technologijų reikšmingumo lygį. Reikšmingumas yra vertinamas atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo metu sukurto (-os) produkto ir (arba) technologijos naujumo lygį. Naujumas skiriamas į tris grupes (reikšmingumo didėjimo tvarka): technologija nauja įmonės lygmeniu, technologija nauja rinkos lygmeniu, technologija nauja pasaulio lygmeniu, kaip nurodyta Oslo vadove, 2018: „Duomenų apie inovacijas rinkimo, teikimo ir naudojimo gairės, ketvirtasis leidimas. Mokslinės, technologinės ir inovacinės veiklos vertinimas“ (angl. Oslo manual 20218. Guidelines for Collecting and Interpreting Innovation Data, 4rd Edition, OECD, Eurostat, 2018).

Aukštesnis įvertinimas suteikiamas tiems projektams, kurių įgyvendinimo metu sukurtų produktų ir (arba) technologijų reikšmingumas yra didesnis.

Vertinant naujumo lygmenį, vienas (-a) produktas ir (arba) technologija priskiriamas (-a) tik vienai naujumo grupei (t. y. jei produktas ir (arba) technologija yra nauja pasaulio lygmeniu, neskiriama papildomų balų už naujumą rinkos ir (ar) įmonės lygmeniu, jeigu produktas ir (arba) technologija nauja rinkos lygmeniu, neskiriama papildomų balų už naujumą įmonės lygmeniu).

Jeigu projekto įgyvendinimo metu bus sukurta daugiau nei vienas (–a) produktas ir (arba) technologija, vertinamas kiekvieno (-os) produkto ir (arba) technologijos naujumo lygmuo, o balai skiriami už didžiausio naujumo lygmens produktą ir (arba) technologiją.

Vertinama pagal PĮP ir kartu su PĮP pateiktą MTEP verslo planą.

Jeigu projekto įgyvendinimo metu bus sukurtas bent vienas produktas ir (arba) technologija, kuris (-i) naujas (-a) pasaulio lygmeniu, projektui skiriami 5 balai.

Jeigu projekto įgyvendinimo metu bus sukurtas bent vienas produktas ir (arba) technologija, kuris (-i) naujas (-a) rinkos lygmeniu, projektui skiriami 3 balai.

Jeigu projekto įgyvendinimo metu bus sukurtas bent vienas produktas ir (arba) technologija, kuris (-i) naujas (-a) įmonės lygmeniu, projektui skiriamas 1 balas.

Vertinant produktų ir (arba) technologijų naujumo lygmenį, vienas produktas ir (arba) technologija priskiriamas (-a) tik vienai naujumo grupei (t. y. jei produktas ir (arba) technologija yra naujas (-a) pasaulio lygmeniu, neskiriama papildomų balų už naujumą rinkos ir (ar) įmonės lygmeniu, jeigu produktas ir (arba) technologija naujas (-a) rinkos lygmeniu, neskiriama papildomų balų už naujumą įmonės lygmeniu).

5 (Y2) 4 (S2) 20
Projekto įgyvendinimo metu sukurtų produktų ir (arba) technologijų komercinimo potencialas. Kriterijumi vertinamas projekto įgyvendinimo metu sukurtų produktų ir (arba) technologijų komercinimo potencialas. Aukštesnis įvertinimas suteikiamas tiems projektams, kurių įgyvendinimo metu sukurtų produktų ir (arba) technologijų technologinės parengties lygis yra aukštesnis projekto pradžioje ir pabaigoje.

Technologinės parengties lygis nustatomas vadovaujantis Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo“.

Jeigu projekto įgyvendinimo metu bus sukurta daugiau nei vienas (-a) produktas ir (arba) technologija, vertinamas (-a) kiekvienas (-a) sukurtas (-a) produktas ir (arba) technologija ir tuomet apskaičiuojamas suteikiamo balo vidurkis.

Vertinama pagal PĮP ir kartu su PĮP pateiktą MTEP verslo planą.

Jeigu gaunamas skaičius nėra sveikasis, apvalinama pagal aritmetines taisykles iki sveikojo skaičiaus ir vieno skaičiaus po kablelio.

Iki 5 balų gali būti skiriama priklausomai nuo naujo produkto ir (arba) technologijos technologinės parengties lygio, vertinant numatomo sukurti ir (arba) kuriamo produkto ir (arba) technologijos  technologinę parengtį dviem aspektais:

1) „status quo“, t. y. technologinės parengties lygis prieš pradedant projekto veiklas (gali būti skiriama iki 2,5 balo). Vertinimo skalė: 4 etapas – skiriama 0,5 balo; 5 etapas – skiriamas 1 balas; 6 etapas – skiriama 1,5 balo; 7 etapas – skiriama 2,5 balo;

2) įgyvendinus projektą numatomas pasiekti technologinės parengties lygis (gali būti skiriama iki 2,5 balo). Vertinimo skalė: 6 etapas –  skiriama 1,5 balo; 7 etapas – skiriami 2 balai; 8 ir 9 etapai – skiriama 2,5 balo.

5 (Y3) 4 (S3) 20
Projekto įgyvendinimo metu planuojamas sukurti produktas ir (arba) technologija yra tvarus (-i) (aplinkai draugiškas (-a). Vertinama, ar projekto įgyvendinimo metu sukurtas produktas ir (arba) technologija yra tvarus (-i) (aplinkai draugiškas (-a). 

Tvari (aplinkai draugiška) technologija suprantama kaip tvarių produktų gamybos  technologija.

Tvarus (aplinkai draugiškas) produktas – produktas pagamintas taip, kad būtų patvarus, ilgaamžis, tausus energijos arba išteklių naudojimo atžvilgiu, pataisomas, perdirbamas, bent viena iš sudedamųjų gaminio medžiagų arba dalių pagaminta iš perdirbtų medžiagų ir dėl šių savybių pasižymi mažesniu poveikiu aplinkai visame gaminio būvio cikle.   Produktas suprantamas taip, kaip nurodyta PFSA 1.2.6 papunktyje.

Projekto vertinimo metu „tvarus (aplinkai draugiškas) produktas“ turi pasižymėti visais aukščiau išvardytais požymiais, išskyrus atvejus, kai dėl produkto specifikos kai kurie požymiai negali būti taikomi.

Balai suteikiami projektams, kurių įgyvendinimo metu bus sukurti tvarūs (aplinkai draugiški) produktai arba tvari (aplinkai draugiška) technologija. Jei projekto įgyvendinimo metu bus sukurtas  tvarus (aplinkai draugiškas) produktas ir tvari (aplinkai draugiška) technologija, balai nebus sumuojami, tik suteikiamas maksimalus įvertinimas.

Vertinama pagal PĮP ir kartu su PĮP pateiktą MTEP verslo planą.  

5 balai gali būti skiriami, jei projekto įgyvendinimo metu bus sukurtas tvarus (-i) (aplinkai draugiškas (-a).  produktas ir (arba) technologija.

Jeigu projekto įgyvendinimo metu nebus sukurtas tvarus (-i) (aplinkai draugiškas (-a) produktas ir (arba) technologija, skiriama 0 balų.

5 (Y4) 3 (S4) 15
Projekto įgyvendinimo metu planuojamas sukurti inovatyvus produktas taikant didelio poveikio technologiją. Vertinama, ar projekto įgyvendinimo metu planuojamas sukurti inovatyvus produktas yra pagamintas taikant didelio poveikio technologiją.

Inovatyvus produktas – inovacinės veiklos rezultatas, kuris įdiegtas į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį tampa inovacija.

Inovacinė veikla – naujų arba patobulintų produktų ar procesų (arba jų derinių), kurie reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių subjekto produktų ar procesų, kūrimo ir diegimo į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį veikla.

Inovacija – naujas arba patobulintas produktas ar procesas (arba jų derinys), kuris reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių subjekto produktų ar procesų ir kuris (produktas) yra pateiktas potencialiems naudotojams arba kuris (procesas) subjekto yra naudojamas, tai yra įdiegtas į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį.

Didelio poveikio technologijos (toliau – DPT) – technologijos, kai inovatyvus produktas pagaminamas naudojant sudedamąsias dalis, taikant pažangias gamybos sistemas arba pažangias medžiagas, arba pagrįstas gyvybės mokslų technologijomis,  nanotechnologijomis, arba mikroelektronika ir (arba) nanoelektronika ir fotonika,  arba sukurtas naudojant dirbtinį intelektą, arba diegiant saugumo ir ryšių technologijas. DPT nurodytos oficialioje Europos Komisijos interneto svetainėje https://research-and-innovation.ec.europa.eu/research-area/industrial-research-and-innovation/key-enabling-technologies_en ir išsamiau aprašytos oficialioje Europos Parlamento interneto svetainėje https://www.europarl.europa.eu/stoa/en/document/EPRS_STU(2021)697184.

Balai suteikiami projektams, kurie projekto įgyvendinimo metu sukurs inovatyvų produktą taikant didelio poveikio technologiją.

Aukštesnis įvertinimas suteikiamas projektams, kurių kuriami inovatyvūs produktai priskiriami gyvybės mokslų sektoriui, t. y. kuriamos gyvybės mokslų technologijos,  atsižvelgiant į tai, jog didelį potencialą Lietuvos Respublikoje turintis gyvybės mokslų sektorius dėl ilgiau nei kituose sektoriuose trunkančios MTEP veiklų trukmės negali lygiaverčiai konkuruoti su kituose sektoriuose APV kuriančiais ir greitesnį atsiperkamumą generuojančiais produktais.

Gyvybės mokslų sektorius – farmacija, biotechnologijos (skirtos medicinai, farmacijai ir tyrimams sveikatos priežiūros srityje), ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, sveikatos informatika ir bioinformatika, medicinos inžinerija, medicinos technologijos.

Vertinama pagal PĮP ir kartu su PĮP pateiktą MTEP verslo planą.

Vertinimo skalė:

1) jei projekto įgyvendinimo metu planuojamas sukurti inovatyvus produktas taikant didelio poveikio technologiją yra pagrįstas gyvybės mokslų technologijomis, suteikiami 5 balai;

2) jei projekto įgyvendinimo metu planuojamas sukurti inovatyvus produktas taikant didelio poveikio technologiją pagrįstas kitais DPT (išskyrus gyvybės mokslų technologijas), suteikiami 2 balai;

3) jei projekto įgyvendinimo metu nebus sukurtas inovatyvus produktas taikant didelio poveikio technologiją, balų už šį kriterijaus aspektą nesuteikiama.

5 (Y5) 3 (S5) 15

 

Minimalus balų skaičius – 40.

Dalintis su kitais