Šiame straipsnyje aprašomi 5 pagrindiniai nuosavo indėlio finansavimo būdai, kai dalyvaujama kvietimo konkurse ES paramai gauti. Finansavimo šaltinis yra vienas iš esminių reikalavimų, apsprendžiančių galimybę įgyvendinti bet kokį projektą. Nepakanka turėti vienokią ar kitokią idėją, būtina užtikrinti ir pakankamus resursus, tame tarpe ir finansinius, projekto idėjos įgyvendinimui. Kadangi Europos Sąjungos fondų projektai dalinai finansuojami ES paramos lėšomis, pareiškėjo įmonei pakanka finansuoti projekto nuosavą indelį, tai yra tą projekto dalį, kuri nėra finansuojama ES lėšomis. Galimybė užtikrinti nuosavą indėlį tiesiogiai įtakoja projekto biudžetą, atitinkamai projekto biudžetas lemia, ar projekto idėja įgyvendinama. Dėl šios priežasties nuosavo indėlio planavimas turi būti vykdomas pradinėje projekto planavimo stadijoje ir gali lemti sprendimus, apimančius projekto idėjos koregavimą, strateginio partnerio paiešką, projekto įgyvendinimo atidėjimą ir pan.
Pagrindiniai galimi nuosavo indėlio finansavimo šaltiniai:
- Pareiškėjo įmonės nuosavos lėšos.
- Pareiškėjo įmonės prognozuojami piniginiai srautai.
- Banko ar kitos kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą.
- Juridinių asmenų paskola.
- Fizinių asmenų paskola.
-
Pareiškėjo įmonės nuosavos lėšos
Paprasčiausias būdas užtikrinti nuosavą indėlį yra turimas įmonės turtas. Akivaizdu, kad jei įmonė turi pakankamai turto nuosavam indėliui, vertinanti institucija turės galimybę greitai priimti teigiamą sprendimą šiuo klausimu. Tačiau ne visuomet teisingai suprantama metodika, kaip įvertinti, ar turimas įmonės turtas yra pakankamas. Ne retais atvejais pareiškėjas galimybę finansuoti nuosavą dalį sieja su piniginiu likučiu įmonės sąskaitoje, praėjusių metų pelnu ar kitais metodais. Pažymėtina, kad vertinanti institucija gali nepripažinti pareiškėjui logiškai atrodančios pagrindimo metodikos, todėl svarbu suprasti kriterijus, kuriais vadovaujamasi vertinant šį finansavimo šaltinį.
Paprasčiausias būdas nustatant, ar pakanka turimo įmonės turto yra skirtumo tarp įmonės balansinio trumpalaikio turto ir trumpalaikių skolų apskaičiavimas. Šis skirtumas parodo, kokia suma įmonė gali padengti nuosavą indėlį.
A pavyzdys: Įmonės balanso „Trumpalaikis turtas“ reikšmė lygi 220 000 Eur, o balanso „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ lygi 240 000 Eur. Iš 220 000 atėmus 240 000 gaunama -20 000, suma neigiama, vadinasi, įmonės turimo turto nepakanka nuosavam indėliui padengti.
B pavyzdys: Įmonės balanso „Trumpalaikis turtas“ reikšmė lygi 180 000 Eur, o balanso „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ lygi 120 000 Eur. Iš 180 000 atėmus 120 000 gaunama 60 000. Tokiu būdu įmonės turimas turtas pakankamas padengti 60 000 Eur nuosavo indėlio. Tuo atveju, jei reikalinga didesnė nuosavo indėlio suma, įmonė gali panaudoti kombinuotą pagrindimą: 60 000 Eur padengti iš turimo įmonės turto, likusią dalį pagrįsti kitais žemiau aprašomais būdais.
Tuo atveju, įmonė neturi pakankamo turto nuosavo indėlio padengimui, ji turi galimybę pagerinti balansinius rodiklius didindama akcinį kapitalą, padengdama įmonės nuostolius akcininko (-ų) įnašu ir pan.
Pažymėtina, kad vertinanti institucija gali neapsiriboti tik šiuo paprastu skaičiavimu. Gali būti atliekamas ir papildomas vertinimas, jei kyla abejonių dėl įmonės veiklos ir/ar tikslinės rinkos tendencijų ar kitų rizikos faktorių. Tokiu atveju vertinanti institucija gali paprašyti tarpinės finansinės atskaitomybės, balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų straipsnių detalizacijos, pareiškėjo kreditorių ir debitorių sąrašo, ir/ar kitų papildomų duomenų. Šių dokumentų pagrindu vertinanti institucija gali tikrinti piniginių srautų, Įsiskolinimo lygio, turto, prognozių rodiklius.
-
Pareiškėjo įmonės prognozuojami piniginiai srautai
Tuo atveju, jei įmonė neturi pakankamo turto nuosavo indėlio padengimui, ji turi galimybę pagrįsti nuosavą indėlį planuojamomis gauti pajamomis. Be abejo, prognozuojamos piniginės lėšos yra vertinamos atsargiau, nei turimas įmonės turtas, tačiau pateikus tinkamus prognozes pagrindžiančius dokumentus tai taip pat yra tinkamas nuosavų lėšų finansavimo šaltinis.
Naudojant šį pagrindimo būdą reikia pateikti įmonės prognozuojamus piniginius srautus (mėnesiais) projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Prognozuojamas pajamas sudaro pajamos iš įprastinės įmonės veiklos, pajamos iš dotacijų (tiek planuojamo projekto, tiek kitų projektų, kurių finansavimas ES lėšomis yra patvirtintas), kitos veiklos pajamos, finansinės pajamos ir pan. Prognozuojamus kaštus sudaro prognozuojama savikaina, bendrosios ir administracinės, kitos veiklos, finansinės išlaidos, planuojamo įgyvendinti projekto ir kitų projektų, kurių finansavimas ES lėšomis yra patvirtintas, išlaidos.
Svarbu pažymėti, kad prognozuojamos pajamos turi būti pagrįstos turimomis sutartimis, užsakymais, ketinimų protokolais ir pan. dokumentais. Įmonės veiklos kaštai gali būti grindžiami istoriniais duomenimis, finansinės pajamos/išlaidos – turimomis paskolų sutartimis ir pan. Planuojamo projekto bei kitų projektų, kurių finansavimas ES lėšomis yra patvirtintas, pajamos bei išlaidos turi būti įvertintos pagal sudarytus projektų biudžetus bei numanomą ar parvirtintą paramos mokėjimo grafiką.
-
Banko ar kitos kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą
Tai patikimas nuosavo indėlio pagrindimo šaltinis. Tik svarbu pažymėti, kad kredito įstaiga, priimdama sprendimą dėl paskolos suteikimo, taip pat vertina 1 ir 2 punktuose aprašytus su įmone susijusius aspektus. Todėl jei pareiškėjo įmonė negali vertinančiai institucijai pagrįsti nuosavo indėlio aukščiau aprašytais metodais, yra tikėtina, jog ir kredito įmonei kils abejonių dėl įmonės galimybės grąžinti kreditą bei sumokėti numatytas palūkanas. Įvertindama papildomas rizikas kredito įstaiga gali numatyti aukštesnę palūkanų normą ir/ar paprašyti papildomo turto įkeitimo, trečiųjų asmenų garantijos, laidavimo ir pan.
-
Juridinių asmenų paskola
Dar vienas būdas pareiškėjo įmonei užtikrinti nuosavo indėlio finansavimo šaltinį yra paskola iš juridinio asmens. Šiuo atveju yra tikrinamas paskolos davėjo finansinis pajėgumas (žr. 1 ir 2 punktus). Net jei paskolos davėjas ir atitinka finansinius kriterijus, pareiškėjo įmonė gali sulaukti klausimų iš vertinančios institucijos apie įmonės ryšį su paskolos davėju. Tuo atveju, kai šis ryšys skaidrus, pvz. abi įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei, papildomų klausimų paprastai nekyla. Tačiau jei nėra aiškių sąsajų tarp paskolos davėjo ir jos gavėjo, vertinančiai institucijai gali kilti klausimų, kodėl paskolos davėjas skolina įmonei, kuri neturi pakankamo turto paskolos grąžinimui. Gali būti tikrinamos kitos prielaidos, pvz., ar paskolos davėjas nėra galutinis ES paramos naudos gavėjas, negalintis dalyvauti konkurse dėl neatitikimo konkurse nustatytoms tinkamumo sąlygoms.
-
Fizinių asmenų paskola
Nuosavo indėlio finansavimo tinkamas finansavimo šaltinis yra ir fizinio asmens paskola. Šiuo atveju tikrinamas paskolos davėjo finansinis pajėgumas ir ryšys su pareiškėjo įmone. Fizinio asmens finansinis pajėgumas tikrinamas įvertinant turimas lėšas/turtą ir jų įgijimo šaltinį (-ius). Turimas lėšas/turtą pagrindžiantys šaltiniai: paskutinių 12 mėn. kiekvieno mėnesio banko sąskaitų apyvartos; turimų vertybinių popierių sąrašas, įvertinant jų likvidumą; paskutinio laikotarpio turto deklaracija, įvertinant turimo turto likvidumą. Galimi lėšų/turto įgijimą pagrindžiantys duomenys: paskutinio laikotarpio pajamų deklaracija, teikta mokesčių administratoriui; turto pardavimo sutartys; paaiškinimas apie disponuojamų lėšų / turto kilmę. Taip pat vertinami ir papildomi duomenys apie fizinį asmenį – jo kredito istorija. Taip pat gali būti vertinamas paskolos davėjo ryšys su pareiškėjo įmone.
Išvados ir kiti aspektai:
- Vertinant pareiškėjų pajėgumą finansuoti nuosavą indėlį, vadovaujamasi „5 C’s of credit“ metodika: bendras įvaizdis (Character), pajėgumas (Capacity), kapitalas (Capital), padengimas/užstatas (Collateral) ir sąlygos (Conditions).
- Pagrindiniai galimi nuosavo indėlio finansavimo šaltiniai: pareiškėjo įmonės nuosavos lėšos; pareiškėjo įmonės prognozuojami piniginiai srautai; banko ar kitos kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą; juridinių asmenų paskola; fizinių asmenų paskola.
- Nuosavas indėlis gali būti užtikrintas panaudojant kelis aprašytus finansavimo būdus.
- Pareiškėjo įmonė turi patvirtinti nuosavo indėlio šaltinį verslo valdymo organų
- Jei nuosavas indėlis užtikrinamas juridinio asmens paskola, turi būti pateiktas juridinio asmens akcininkų sprendimas suteikti paskolą.
- Jei paskolą suteikia užsienio juridinis asmuo, iki finansavimo sutarties pasirašymo turi būti pateiktas Lietuvos banko patvirtinimas, kad paskolos sutartis įregistruota Lietuvos banko paskolų registre.
- Įmonės vertinimas atliekamas patvirtintų ir audituotų (jei auditas privalomas pagal teisės aktų reikalavimus ar kitaip atliktas) metinių finansinių ataskaitų rinkinio pagrindu.
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojami aplinkos apsaugos investiciniai projektai, kuriuos įgyvendinus sumažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai mažinant mažinant ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį ir palaidų kietųjų medžiagų patekimą už veiklos vykdymo teritorijos ribų įsigijant oro taršą valančią įrangą; diegiant ir (ar) modernizuojant išmetamų dujų valymo įrenginius ar kitas taršos mažinimui skirtas technologijas; įsigijant biokurą naudojančių šilumos gamybos įrangą, pakeičiant iškastinį kurą centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje. Taip pat remiama vandens taršą mažinančios įrangos įsigijimas, nuotėkų valymo įrangos įsigijimas. Kita kryptis, ypač aktuali reikšmingai padidėjus energetinių išteklių kainai, yra atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas pramonės įmonėse, tokiu būdu mažinant gamybos veikloje susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.